Šeiminiuose namuose surinkome senų žvakių likučius, senas, nebetinkančias naudoti žvakes – viską išlydėme.
Vietoj naujų indų pasirinkome senus – jaukiau aptrintus su mažais netobulumais.
Papuošimui – sagos. Skirtingos, spalvotos, kadaise puošusios megztinius, dabar tapo naujo kūrinio dalimi.
Tai – tvarumo žvakių liejimo pamokėlė. Apie kūrybą be pertekliaus. Apie procesą, kuriame svarbiausia ne tobula forma, o prasmė.
Apie daiktų atgimimą ir mūsų santykį su jais. 
Veiklą organizavo socialinė darbuotoja G.R. ir IPD Ž.S.
